vygzti

vỹgzti, vỹzgia, vỹzgė intr. 1. skleisti garsą virpinant sparnus (apie vabzdžius), bygzti, bimbti, zvimbti: Ale musių musių, net vỹzgia! Sdk. 2. skleisti pratisą garsą, gausti, švilpti, cypti: Kamine ūkia, antena vyzgia, už sienos dudena rš. Radijas žvėriškai vyzgė, traškėjo rš. O šuo net vỹzgia, drasko kojom Gdr. | Medžiai net vỹzgia nuo vėjo Vdšk. | Pusnys rūksta sniego dulkėmis, vėjas vyzgia rš. 3. judėti, krutėti, knibždėti, zuiti: Kirmėlių krūva vyzgia Tr. Tai tik vỹzgia vỹzgia kirmėliukai! Ds. Skruzdėlės paliestos vyzgia An. Žuvų net vỹzgia Ds. | Ė vaikų te tai net vỹzgia, pereit nemožna Sdk. 4. impers. virpėti: Man vỹzgia po skūra, skausmų nebėr Žl. \ vygzti; suvygzti